Poezija – o ir apskritai visos geros ir teisingos knygos - pasaulio vienu ypu nepakeis. Tačiau ją skaitantys ir rašantys pamažėle - keičiasi. Ima kiek skeptiškiau vertinti visuotinai priimtą pasaulio, žmogiškojo gyvenimo modelį. Pradeda jausti, jog po visa ta švytinčia tuštybės muge slypi šis tas daugiau – absoliutusis grožis, universali tvarka.
Lapkričio 30 dieną su IV kl. mokiniais bei jų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vilma Bernatonyte stebėjome poeto, prozininko Alvydo Šlepiko pamoką apie geros poezijos paslaptį. Jis pasakojo apie jaunystėje atrastus mėgstamus poetus, skaitė A. Marčėno „Vytį“, H. Radausko „Gėlę ir vėją“, keletą haiku bei dalijosi savo įspūdžiais apie šiuos kūrinius.
Manome, kad ši pamoka padėjo mokiniams suprasti poetinio teksto malonumą bei paskatino juos domėtis poezija.
Bibliotekos vedėja Ina Šatienė
